Lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos krašto visuomenės veikėja, profesorė.
Gimė 1941 m. birželio 26 d. Kaune.
1963 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete baigė lietuvių filologiją. 1969 m. VVU apgynė disertaciją tema „Lietuvių ir kitų baltų kalbų sangrąžinių veiksmažodžių istorija”, filologijos mokslų kandidatė. 1991 metais VU apgynė habilitaciją tema „Lietuvių kalbos šakninių a-kamienių veiksmažodžių istorija (tipai CeC, Cėc, CaC, Coc, Cuoc)”.
Nuo 1963 m. dirbo mokytoja. 1965-1966 m. dėstė Vilniaus universitete, 1969-1991 m. Šiaulių pedagoginiame institute ir Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. 1971-1998 m. vadovavo folkloro ansambliui „Vorusnė“. Sunku pervertinti „Vorusnės“ vaidmenį ir įtaką tų laikų jaunimo protams ir širdims. Nuo 1991 m. dirbo Klaipėdos universitete, įkūrė ir iki 1993 m. vadovavo Baltų kalbotyros ir etnologijos katedrai, nuo 1993 m. profesorė. Nuo 1993 m. Baltistikos centro direktorė. 1997-1999 m. Klaipėdos universiteto Senato pirmininkė.
Tyrinėjo lietuvių ir kitų baltų kalbų veiksmažodžių istoriją, Klaipėdos krašto vakarų aukštaičių tarmę, prūsistikos problemas, Mažosios Lietuvos istoriją, etnografiją. Prisidėjo prie lietuvininkų veiklos. Dėstė klasikines kalbas ir prūsų kalbą, lietuvių kalbos istoriją, baltų kalbų lyginamąją gramatiką, etimologijos, indoeuropeistikos pagrindus. Įkūrė savo lingvistinę mokyklą, lietuvių filologijos ir etnologijos specialybės pradininkė, viena iš evangeliškosios teologijos specialybės įsteigimo iniciatorių.
Mirė 2017 m. spalio 3 d. Klaipėdoje. Palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje.