Menininkas, skulptorius, dailininkas, tautodailininkas.
Gimė 1932 m. balandžio 23 d. Pikelių kaime (Mažeikių r).
1941 m su tėvais emigravo į Vokietiją. 1946 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Klaipėdoje, dirbo ir mokėsi.
Atlikdamas privalomąją tarnybą sovietų kariuomenėje, buvo apkaltintas antitarybine veikla ir išsiųstas į Gulago gelmes (atsidūrė Tolimųjų Rytų lageriuose netoli Čitos). 1956 m. amnestuotas, grįžo į Klaipėdą. Ten gyveno, dirbo ir padėjo kurti Žemaitijos liaudies meistrų draugiją.
Į Kuršių neriją persikėlė gyventi 1970 metais. Atvykęs į Nidą tapo Kuršių nerijos senųjų gyventojų kuršininkų kultūrinio ir dvasinio palikimo gaivintoju ir atkūrėju.
Menininkas sutvarkė apleistas senąsias Nidos kapinaites ir atkūrė per 100 kuršių senovinių antkapių – krikštų. Į Neringos gyvenimą menininkas grąžino ir vėtrunges. Sukauptos perpieštų vėtrungių kolekcijos pagrindu 1975 m. jis parengė albumą „Neringos vėtrungės“. Pagal iš Vokietijos archyvų gautus brėžinius su bendraminčiais 1993 m. baigė statyti kūrėną „Kuršis“, kurį iki šiol galima išvysti plaukiojantį Kuršių mariomis.
Iš prigimties turėdamas tyrinėtojo ir muziejininko pašaukimą, sutvarkė sunykusius, vandalų sudaužytus Neringos kopų apželdintojo Gotlybo Dovydo Kuverto ir jo sūnaus kapus. Vienas iškiliausių skulptoriaus medžio darbų – netoli Pervalkos stovinti skulptūra garsiam Karaliaučiaus profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai (1975 m.).
E. A. Jonušo ir jo žmonos iniciatyva 1976 m. sausio 9 d. įvykęs M. L. Rėzos 200-jų gimimo metinių paminėjimas Neringoje tapo reikšmingu postūmiu įtvirtinant žymaus mokslo ir kultūros veikėjo asmenybę ir išryškinant jį kaip lietuvių kultūros simbolį.
Jo kūriniai puošia Nidą, Juodkrantę. Neringos savivaldybės pastate pasitinka menininko sukurtas medžio pano „Darbas“, Raganų kalne – įvadinė skulptūra „Ragana“. Pašto pastatą puošia bareljefas „Pašto karieta“. Įvažiuojančius į Neringą pirmiausia pasveikina menininko sukurta skulptūra „Vartai į Neringą“ – trys burės su vėtrungėmis.
Kūrybos kelią pradėjęs kaip tautodailininkas, jis tapo profesionaliu dailininku, sukurdamas pastelių darbų rinkinį „Penktas Planetos ciklas“ bei aliejinių drobių ciklą ekologine tema „21“.
2002 m. jam kaip Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2004 m. Neringos savivaldybės taryba jam suteikė Neringos garbės piliečio vardą. 2009 m. tapo pirmuoju Neringoje įteiktos M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos laureatu.
Sovietmečiu nepripažintas profesionalu (nebaigęs specialių dailės mokslų), E. Jonušas yra išskirtinis reiškinys Lietuvos meno pasaulyje – skulptorius, tapytojas, mąstytojas, filosofinio siurrealistinio, simbolizmo atstovas. Visa tai, prie ko prisilietė jo rankos, šiandien yra didžiausios Kuršių nerijos vertybės, kuriančios šio krašto išskirtinę visuotinę vertę.
Mirė 2014 m. balandžio 17 dieną. Palaidotas Nidos etnografinėse kapinėse.