Vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
Gimė 1865 m. gruodžio 11 d. Berlyne. Berlyno Karališkoje muzikos akademijoje baigė dainavimo, vargonų ir muzikos teorijos klases. 1892 m. atvyko į Klaipėdą ir ėmėsi aktyvios muzikinės veiklos. Pradėjęs dirbti Jono bažnyčios kantoriumi bei vargonininku subūrė 100 asmenų chorą. Choro pagrindu suformavo Oratorijų draugiją. Vadovavo ir kitiems Klaipėdos vokiškiems chorams, rengė koncertus, vokiečių dainų šventes, skaitė paskaitas muzikinėmis temomis, miesto gimnazijoje dėstė muziką. Dalyvavo Klaipėdos masonų ložėje, kurį laiką buvo ložės magistru.
1923 m. S. Šimkui įsteigus Klaipėdos konservatoriją, tapo jos antruoju direktoriumi. Mokykloje dėstė muzikos teoriją, muzikos istoriją ir kt. dalykus, mokė vargonuoti, groti fortepijonu. Buvo palankus lietuviams, vokiečių spaudoje nušviesdavo Klaipėdos krašto lietuvių muzikinį gyvenimą.
Už nuopelnus ugdant muzikinę kultūrą A. Johovui buvo suteiktas Karališkojo muzikos direktoriaus titulas. Yra sukūręs chorinių dainų, kantatų, pjesių vargonams.
Po 40 metų gyvenimo ir veiklos uostamiestyje A. Johovas 1932 m. išvyko iš Klaipėdos.
Mirė 1933 metais Breslau (Vokietija).