Profesorius, kultūrologas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Gimė 1928 m. balandžio 13 d. Vičiūnuose (dab. Kauno dalis), Aukštosios Panemunės valsčiuje. 1940 m. baigė Panemunės parapijos pradinę mokyklą, 1941-1947 m. mokėsi Kauno 6-ojoje gimnazijoje, 1947-1952 m. studijavo Vilniaus universitete.
1951-1958 m. Respublikinių Liaudies kūrybos namų direktoriaus pavaduotojas, vėliau direktorius. 1958-1973 m. Kultūros ministro pavaduotojas, 1973-1987 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dekanas, prorektorius, profesorius (1985). 1987-1992 m. LMA profesorius.
Parašė knygų “Lietuvos dainų šventės” (1970), “Dainų šventės” (1984), “Juozas Banaitis” (1986), “Vytautas Majoras” (1993), ”Edmundas Laucevičius” (1994), “Hermanas Perelšteinas” (1994), memuarų dvitomį “Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge” (2002), yra A. Miškinio knygos “Sulaužyti kryžiai” (1989) sudarytojas, per 400 straipsnių autorius.
Vienas respublikinių dainų švenčių ir kitų kultūrinių masinių renginių organizatorių.
Jis buvo neeilinė asmenybė Lietuvos kultūroje. Jo vaidmuo ryškus ir Klaipėdos kultūriniame gyvenime. Eidamas atsakingas aukštosios mokyklos vadovo pareigas, besirūpindamas Konservatorijos fakultetų kūrimosi įvairiausiais klausimais, atskirų katedrų atidarymu, jis nepaliovė rūpintis viso miesto kultūrine atmosfera. Varpų Pašto rūmuose atidarymas, daugelio tiek profesionaliojo, tiek mėgėjų meno dalyvių vystymas vyko jam dalykiškai vadovaujant, palaikant, remiant. “Per 14 darbo ir visokios kitos veiklos metų nuoširdžiai pamilau Klaipėdą ir jos žmones, o jie kitokie negu kitur Lietuvoje. Daug kartų vėliau atvažiuodamas čionai lyg ir grįždavau namo…” – rašė V. Jakelaitis (“Klaipėda”, 2002, vas. 27, p.5). Buvo vienas Mažosios Lietuvos dainų švenčių organizatorių, Jūros šventės atnaujintojų, vienas Jūrų muziejaus, Laikrodžių muziejaus, Klaipėdos kariliono steigimo iniciatorių. Rūpinosi Tolminkiemio bažnyčios atstatymu, Klaipėdos kraštotyros muziejaus veiklos plėtra Mažojoje Lietuvoje, aušrininkų, Mažosios Lietuvos lietuvininkų, ypač Vydūno, kultūros, tautinės savimonės tradicijų puoselėjimu.
Už nuopelnus uostamiesčio kultūrai ir mokslui 1998 m. jam suteiktas miesto garbės piliečio vardas.
Mirė 2015 m. gegužės 2 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.