Rūtos Alės portretas
Rūta Alė

Lietuvos rašytoja, prozininkė, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja. Gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde Rusijoje.

Po I pasaulinio karo grįžo su tėvais į Rudžių kaimą, netoli Kamajų valsčiaus.

1922-1926 m. lankė Kamajų pradžios mokyklą, vieną žiemą 1923-1924 m. lankė Kunigiškių pradžios mokyklą, 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją.

1934 m. tėvo valia įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją studijuoti agronomijos. Netrukus metė mokslą ir tais pačiais metais pradėjo lituanistikos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Studijų metais

dalyvavo ateitininkų korporacijos „Birutė“ veikloje. 1935-1937 m. studijavo Klaipėdos pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos mokytojos specialybę.

1937 m. baigus Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose, studijavo literatūrą VDU ir VU. Pirmuosius kūrinėlius paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Ateities spinduliai“, „Studentų dienos“, „Naujoji Romuva“ ir kt. Rašė literatūros, kultūros klausimais, spausdino prozos vaizdelius, poeziją. 1942 m. už eiliuotą vaidinimą „Žiogas ir skruzdės“ jai paskirta žurnalo „Žiburėlis“ premija.

Sukūrė per 30 kūrinių: apysakų, novelių, poezijos rinkinių, kelionių įspūdžių, tačiau reikšmingiausia jos kūrybos dalimi laikomi romanai. Jos kūriniai buvo spausdinami Vokietijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Lietuvoje. Už romaną „Trumpa diena“ gavo dienraščio „Draugas“ literatūrinę premiją. 1936 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, ėjo meno ir sporto vadovės bei kuopos valdybos narės pareigas. 1937 m. trumpai dirbo Degimų pradžios mokykloje mokytoja, 1938-1939 m. Juodonių pradžios mokyklos mokytoja. 1939 m. persikėlė į Vilnių, dirbo Vilniaus pedagoginio instituto Pavyzdinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1943 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Iki 1944 m. dirbo Aukštesniojoje technikos mokykloje lituanistikos lektore.

1944 m. pasitraukė į Vakarus, trumpai studijavo Vienos universitete, dirbo vaikų darželyje. Vokietijoje pasirinko slapyvardį Alė Rūta, savo rankraščius rašė žalia spalva. 1948 m. persikėlė į JAV – Detroitą, apie 1952 m. į Kaliforniją – Santa Moniką, kur liko iki gyvenimo pabaigos. Išeivijoje aktyviai dirbo lietuvių bendruomenėje, kaip darbšti apžvalgininkė ir organizatorė talkino daugeliui išeivijos spaudos leidinių bei kultūrinių sambūrių.

Nuo 1946 m. priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, ilgą laiką dirbo jos valdybos sekretore.

1948-1949 m. Detroito Lietuvių moterų meno bei kultūros draugijos pirmininkė.

1950-1952 m. Detroito lietuvių ateitininkų organizuotos mokyklos vedėja. Dirbo Los Andželo Lietuvių bendruomenėje.

Nuo 1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Surinko knygų kolekciją ir padovanojo ją Rokiškio bibliotekai bei Maironio lietuvių literatūros muziejui Kaune. Šis muziejus taip pat saugo Alės Rūtos archyvą: dokumentus, fotonuotraukas, rankraščius, laiškus.
Pirmasis eilėraščių rinkinys išėjo 1946 – “Be tavęs”. Pripažinimo susilaukė romanais “Trumpa diena” (1955), “Žvaigždė viršum girios” (1960), “Priesaika” (1962), “Motinos rankos” (1961). Kaip pasipriešinimas sovietinei okupacijai nuskambėjo “Broliai” (1961).Moteriškai jautrus ir imlus žodis atsivėrė dabartinėms civilizacijos realijoms bei kolizijoms romanų serijoje apie lietuvių išeivijos JAV istoriją nuo XIX a. vidurio iki “dipukų” įsikūrimo: “Vieniši pasauliai” (1968), “Pirmieji svetur” (1984), “Daigynas” (1987). Panoraminio romano kompozicija atsiremia į vienintelės meilės istoriją, protarpiais nuslystančią į naivų melodramatizmą.”Kelias į kairę”, “Po angelų sparnais” (1973), “Laiškas jaunystei” (1977). Pozityvių vertybių teigimas lemia šviesų pasakojimo toną. “Skamba tolumoj” (1998).

Rašytojos ryšiai su Klaipėda siekia jos jaunystės metus, kai ji atvyko į tik ką atidarytą Klaipėdos pedagoginį institutą. Dvejus metus mokėsi jame gaudama stipendiją ir 1937 metais baigė pirmąją instituto laidą. Pirmą kartą po karo Alė Rūta į Klaipėdą buvo atvykusi 1992 metais, o 1998 m. rugsėjo 7 dieną rašytoja dalyvavo Klaipėdos universitete vykusiame jos romano “Skamba tolumoj”, kurį išleido AB “Klaipėdos rytas”, pristatyme.

Mirė 2011 m. gruodžio 31 d. Santa Monikoje (Kalifornija, JAV). Palaidota šalia savo vyro Los Andželo Šv. Kryžiaus kapinėse, o dalis jos pelenų – Antakalnio kapinėse Vilniuje.