Mažosios Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotoja, bibliografė.
Gimė 1875 m. kovo 22 d. Rokaičiuose, Gumbinės valsčiuje.
Mokėsi Tilžėje. Kartu su tėvu priklausė lietuvių parodos Paryžiuje 1900 m. organizaciniam komitetui, rinko tautosaką, eksponatus Paryžiaus parodai. Drauge su J. Žiliumi ir kt. autoriais sudarė lietuviškų knygų, išleistų Prūsijoje, katalogus. Mirus V. Kudirkai, 1900-1905 m. „Varpo“, „Ūkininko“ ir „Naujienų“ redakcijų administratorė. Vėliau pradėjo tvarkyti socialdemokratų laikraščio „Darbininkų balsas“ praktinius reikalus.
1902 m. Tilžėje atidarė lietuvišką knygyną, per kurį aprūpindavo Rusijoje draudžiama lietuviška literatūra knygnešius, tarpininkavo susirašinėjant JAV, Vokietijos ir Lietuvos visuomenės ir politiniams veikėjams, rėmė LSDP spaudą ir jos darbuotojus, gyvenusius Tilžėje. Dėl to ne sykį jos knygyną kratė Tilžės policija. Save laikė žmogumi, susijusiu su spauda, knygomis, rašė eiles. Laiškus dažnai pasirašinėdavo – Knygininkė. Susirašinėjo su Povilu Višinskiu, Jonu Jablonskiu, Jonu Vileišiu, Felicija Bortkevičiene, Kaziu Griniumi ir kt. Gerai pažinojo ir bendradarbiavo su Vydūnu, Martynu Jankumi. 1930 m. persikėlė į Klaipėdą pas seserį gydytoją Augustę. Nuo 1935 10 01 gavo valstybinę 100 litų pensiją.
Manoma, kad 1945 m. sausio 10 d. žuvo bėgdama nuo rusų kariuomenės, šiai puolant Klaipėdą.