Anupro Stuokaus portretas
Anupras Stuokus

Jūreivis, kapitonas, žvejas.

Gimė 1939 m. Darbėnų miestelio, Mažučių kaime.

Augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje buvo septintas vaikas. Pradėjo dirbti būdamas 15-16 metų. Klaipėdoje baigė vakarinę mokyklą. 1958-1962 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje. Tai buvo laikmetis, kada Lietuvos jaunimas pradėjo atrasti kelią į jūrą, kada atgijo 1923 metų sukilėlių šūkis – „Mes be jūros nenurimsim”.

1962 m. baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, ėjo kapitono padėjėjo pareigas Klaipėdos refrižeratorinio laivyno laivuose.

Vėliau aukštąjį išsilavinimą įgijo ir Maskvoje, 1972 m. gavo tolimojo plaukiojimo kapitono diplomą.

1982 m. Kaliningrade baigė žuvies pramonės ir ūkio mechanikos institutą, kuriame studijavo ekonomiką ir maisto produktų pramonės organizavimą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto kvalifikaciją.

Būdamas labai darbštus, pareigingas, reiklus sau ir kitiems, jis 1973 m. užkopė ant aukščiausios jūrinės profesijos pakopos – tapo vieno iš anuomet didžiausių ir moderniausių laivų – plaukiojančios bazės „Nachičevanė” kapitonu-direktoriumi, ir daugiau nei dešimtmetį dirbo kapitonu tokio pat tipo laivuose „Palanga”, „Kovinė šlovė”, „Pabaltijys”.

Darbas krante – Klaipėdos refrižeratorinio laivyno personalo vadovu, Žuvies pramonės susivienijimo personalo direktoriumi, „Limarko” laivininkystės kompanijos profsąjungos vadovu – parodė, koks stiprus morališkai jis buvo.

Jis buvo ir miesto Tarybos narys, daug prisidėjo prie Žvejų rūmų, Jūrininkų ligoninės statybos. Visą gyvenimą buvo ištikimas jūrai ir jūrininkams. Kol leido sveikata, dirbo, jūroje, o po ištikusio infarkto, po 2001 m. atlikto šuntavimo operacijos gydytojai nebeleido plaukti į jūrą, tad teko likti krante ir rūpintis jūrininkais. Dirbdamas „Limarko“ laivininkystės kompanijoje organizuodavo kalėdines, naujametines eglutes jūrininkų vaikams.

Mirė 2016 m. spalio 16 dieną Klaipėdoje.