Fotografas, menininkas, pedagogas.
Gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Požerės kaime, Šilalės rajone.
1937-1943 m. mokėsi Šilalės gimnazijoje, 1946-1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
1944-1960 m. – Šilalės rajono ir Klaipėdos mokyklų mokytojas.
1952 m. persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, dalyvavo teatro veiklose.
1960-1967 m. – Klaipėdos „Švyturio“ kino teatro direktorius, 1967-1988 m. – Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografas.
1976 m. suteiktas Tarptautinės meninės federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) vardas, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo-menininko garbės vardas. Apdovanotas 7 aukso medaliais, 6 sidabro, 3 Grand Prix bei per 60 kitų apdovanojimų.
1993 m. suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario vardas, 1999 m. – 5 laipsnio kunigaikščio Gedimino ordino valstybinis apdovanojimas. 2008 m. įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Jo darbai yra saugomi privačiose bei viešose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Lietuvos fotomenininkų sąjungoje Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, „Canon“ fotografijos galerijoje Amsterdame ir kitose. Fotografas savo darbus yra eksponavęs įvairiose šalyse, tarp kurių organizuotos personalinės parodos vyko ir Beverly Art Center Čikagoje (1985 m.), Fotografijos galerijoje Klaipėdoje (2003 m.), Menotyros institute Maskvoje (1982 m.), bei daugelyje kitų. V. Straukas, nors ir pradėjęs fotografuoti vėlai, greitai susilaukė tarptautinio pripažinimo, išgarsėjęs savo fotografiniu ciklu „Paskutinis skambutis“ (1975-1987 m.). Fotografo darbai orientuoti į gyvenimo vertybių bei virsmų iliustravimą – jaunystę, tėvystę, tėvynę.
Išleido fotografijų darbų katalogus: „Pamario motyvai“ (1971 m.), „Jaunoji Klaipėda“ (1979 m.), „Fotografijos parodos katalogas“ (1982 m., 1986 m., 1999 m.), „Nerijos peizažai“ (2000 m.), „Nerija“ (2001 m., 2002 m.)
Mirė 2017 m. liepos 20 dieną.