Menotyrininkas, meno istorikas, fotomenininkas, pedagogas.
Gimė 1941 m. liepos 3 d. Simaičių kaime (dab. Skuodo r.). Nuo 1953 m. gyveno Klaipėdoje.1968 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą.
1975 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija), įgijo menotyrininko kvalifikaciją.
Pedagoginį, pagrindinį darbą pradėjo dirbti 1966 m., dar mokydamasis Telšių taikomosios dailės technikume ir su pertraukomis jį dirbo iki 2013 m. Nuo 1976 m. dėstė meno (dailės ir architektūros) istorijos kursą Klaipėdos dailės (dab. Adomo Brako) mokykloje, Stasio Šimkaus konservatorijoje, Klaipėdos universitete, taip pat skaitė paskaitas visuomenei.
1971–1976 m. vadovavo Klaipėdos paminklų apsaugos inspekcijai. 1993–2004 m. buvo vyresnysis valstybinis inspektorius, atsakingas už išvežamas į užsienį kilnojamąsias kultūros vertybes.
Parašė įvairios apimties straipsnių apie šiuolaikinę dailę, Klaipėdos dailininkus, senąją Klaipėdos architektūrą. Išleido kelis katalogus, vienas iš reikšmingesnių – „Pajūrio krašto dailininkai“ (1990). 2006–2015 m. bendradarbiavo su literatūriniu – kultūriniu almanachu „Baltija“. Knygų „Aukuras“ (1992), „Jonas Tatoris. Akvarelės“ (2008), „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“ (2012), „Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos“ (2020) bendraautorius. Parašė knygą apie tautodailininko Audriaus Kauko kūrybą „Žodžiais ir vaizdais apie tautodailininką“ (2012).
Užsiėmė fotografija, jo nuotraukose įamžinti Klaipėdos meno ir kultūros veikėjai, rengtos fotografijos parodos. Pirmoji P. Šmito fotografijų paroda „Draugai ir bičiuliai“ surengta 2001 m.
Nuo 1992 m. buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys.
Nuo 2008 m. – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, 2010 m. išrinktas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininku. Buvo aktyvus visuomenininkas, rūpinosi Klaipėdos krašto kultūros paveldo vertybių likimu, jų apsauga. Ragino nepamiršti Klaipėdos kraštui reikšmingų istorinių datų ir iškilių asmenybių (M. Mažvydo, K. Donelaičio, L. Rėzos, Vydūno, I. Simonaitytės ir kt.). Kartu su bendraminčiais dėjo pastangas, kad atminimo lentomis su bareljefais būtų įamžinti Tilžės akto signatarų M. Jankaus, J. Vanagaičio, J. Lėbarto, J. Arnašiaus, V. Didžio, kitų žymių kraštiečių vardai.
Nuo 2013 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Mirė 2023 m. vasario 10 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lėbartų kapinėse, Klaipėdos r.
2023 m. P. Šmitui suteiktas Klaipėdos miesto kultūros magistro titulas (po mirties).
Šaltiniai:
Šmitas Petras. Petras Šmitas: trumpa biografija. Klaipėda, 2001 m. liepos 5 d., p. 10
Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos./ sud. Vytautas Šilas, Vilnius, 2020, p. 94
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/02/12/mire-petras-smitas/ [žiūrėta 2023-07-28]
https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2023/02/11/news/mire-menotyrininkas-petras-smitas-26091717 [žiūrėta 2023-07-28]
https://www.klaipeda.lt/lt/naujienos/naujienos/7655/isrinkti-2023-m.-klaipedos-kulturos-magistrai:4162/ [žiūrėta 2023-07-28]