Viliaus Pėteraičio portretas
Vilius Pėteraitis

Žodynininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras.

Gimė 1914 m. spalio 18 d. Vaidaugų k. (Klaipėdos r.).

1935 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1935–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. anglistiką Anglijoje, 1938 m. švedų kalbą Upsalos universitete, 1938–1941 anglistiką ir germanistiką Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete. Buvo studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus universitete, nuo 1942 m. ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m. išvyko į Vokietiją.

Dirbo įvairius darbus, mokė vaikus, mokytojavo. Parengė du nemažos apimties lietuvių-anglų kalbos žodynus (1948, 1949).
1949 m. išvyko į Kanadą. Bendradarbiavo „Naujojoje Lietuvoje“, „Keleivyje“, „Lietuvos keleivyje“, „Lietuvos pajūryje“ ir kt. laikraščiuose. Daugelio draugijų steigėjas, pirmininkas ar aktyvus narys. Beveik visų tų draugijų veikla krypsta į Mažąją Lietuvą. 1976 m. parašė studiją „Mažosios Lietuvos vietovardžių svetimėjimas XX amžiuje“, 1992 m. išleido knygą „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“, 1997 m. – „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“. 1990 m. redagavo J. Užpurvio knygą „Trys kalbinės studijos“. Vadovavo tritomės Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimui. Buvo Mažosios Lietuvos fondo, kuriam daug metų vadovavo, daugelio leidinių redaktorius, „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis.

Sužinojęs, kad Klaipėdoje kuriamas universitetas, laiške jo steigėjams nubrėžė plačią veiklos programą, paremtą geru Klaipėdos ir visos Lietuvos reikalų supratimu. Klaipėdos universitetas buvo nuolat profesoriaus globojamas: bibliotekai dovanotos knygos, jauniems ir perspektyviems dėstytojams skirtos fondo stipendijos, už mokslinius darbus – premijos.

Mirė 2008 m. kovo 5 d. Monrealyje (Kanada).