Gamybininkas, rašytojas, leidėjas.
Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.).
Vaikystėje neteko regėjimo. 1947 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje, jos nebaigęs, pradėjo dirbti. Vėliau baigė Kauno IV darbo jaunimo mokyklą, neakivaizdžiai Šiaulių pedagoginį institutą.
1959 m. buvo paskirtas Lietuvos Aklųjų ir silpnaregių draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi ir dirbo juo iki 1982 m. Jo rūpesčiu buvo pastatyta nauja įmonė, aklųjų mikrorajonas, aklieji ir silpnaregiai buriami darbinei veiklai. Nuolat rūpinosi aklųjų švietimu, reabilitacija, integracija į visavertį gyvenimą. Buvo LASS suvažiavimų delegatas, 1979 m. jam suteiktas LASS garbės nario vardas.
Išleistos kelios jo įdainuotos plokštelės. Jis parašė ir išleido per 20 publicistikos ir grožinės literatūros knygų vaikams ir suaugusiems: „Tą vasarą“, „Širdies kaitra“ (1986), „Menu juos“ (1998), „Neregių ir silpnai matančių orientavimasis gamybinėje ir gyvenamojoje aplinkoje“ (2000), „Nedylantys gyvenimo slenksčiai“, „Nulingavę metai“ (2001), „Ne visi išeina“ (2002), „Adomo sūnus“ (2003) ir kt. 1989 m. J. Marcinkus įkūrė Žemaitijos rašytojų bendriją ir buvo jos pirmininkas, leido bendrijos narių knygas, organizavo susitikimus su skaitytojais.
1990 m. įsteigė privačią leidyklą „Eldija“, kurioje buvo išleista grožinio, istorinio, religinio turinio leidinių, klaipėdiečių rašytojų knygų, kaip leidėjas dalyvavo tarptautinėse mugėse. 1991 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
1993 m. už apsakymų rinkinį vaikams „Juodieji gandrai“ apdovanotas I. Simonaitytės literatūrine premija.
1996 m. už aktyvią gamybinę, literatūrinę ir visuomeninę veiklą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.
Mirė 2004 m. gegužės 17 d. Klaipėdoje.