Evangelikų kunigas, religinės literatūros darbuotojas, pedagogas.
Gimė 1721 m. gruodžio 15 d. Bartėnuose (Maž. Lietuva).
Baigęs Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą, negavęs parapijos, mokytojavo įvairiose vietovėse, 1745 m. – Klaipėdoje. 1754 m., mirus J. Richteriui, buvo paskirtas kunigu į Klaipėdą, 1755 m. iškeltas į kitą parapiją, vėliau perkeltas į Joneikiškių parapiją. K. Lovynas pasižymėjo teologinės ir didaktinės literatūros vertimu į lietuvių kalbą. Išvertė D. Holco „Evangelišką malonės davadą” (1768), Hasselbergo „Pamokinimą apie užauginimą vaikų“ (1782), sueiliavo giesmių (dešimt jų įdėta į 1781 m. G. Ostermejerio ir septynios į 1806 m. Ch. G. Milkės rinkinius) ir kt.
Mirė 1783 m. vasario 3 d. Joneikiškiuose (Mažoji Lietuva).