Erichas Karšys

Rašytojas, publicistas.

Gimė 1909 m. vasario 8 d. Lauksargiuose (Tilžės apskritis).

Kartu su kitais vaikais jis lankė Didžiųjų Šilininkų (Šilokarčemos apskr.) liaudies mokyklą. Vėliau jis mokėsi Klaipėdos vidurinėje mokykloje, tačiau smulkesnių žinių apie ją nėra. 1927–1929 m. – Klaipėdos mokytojų seminarijos auklėtinis.

1929–1933 m. dirbo Užlieknių liaudies mokykloje. 1933–1936 m. Klaipėdos senamiesčio berniukų vidurinėje mokykloje dirbo mokytoju iki jo 1937 m. paskyrimo į mokyklos tarybą. Tai buvo jo laikas, leidęs vaisingai dirbti laikraštyje „Memeler Dampfboot“ [Klaipėdos garlaivis]. Publikuotuose straipsniuose – ryškios Klaipėdos krašto gyventojų nuotaikos.

Kūrė ir rašė ne vien grožinės literatūros kūrinius. Jam rūpėjo parūpinti jaunuomenės mokymui literatūros. Todėl 1932 m. išleidžiamas jo lietuvių kalbos pratimų rinkinys. Vienas po kito, 1932 ir 1933 metais, išėjo du E. Karšio „Kalbos pratimų sąsiuvinio, skirto pradinėms mokykloms“ leidiniai. Jose ne aiškinamos lietuvių kalbos gramatikos taisyklės, o pateikiami nesudėtingi pratimai ir diktantai. Direktorijos nutarimu, mokyklose leista naudoti jo lietuvių kalbos vadovėliu vokiečių vaikams.

1940 m. išleistas jo debiutinis romanas „Žvejybos meistras“ [Fischmeister]. Jame vaizduojamas dviejų jaunuolių – jaunojo žvejo Kristupo ir lietuvio žvejo – kontrabandininko dukters – meilė. Tai pasakojimas apie deltoje gyvenusius žvejus, jų kasdieninę buitį. Čia susiduria du pasauliai: tvarka ir chaosas, priešpastatoma prūsiškoji tvarka ir rytų anarchija. Buvo sumanyta romano ekranizacija, tačiau karas sugriovė šiuos planus.

1941 m. išleistas antrasis romanas „Už visada saulė“ [Dahinter ist immer die Sonne], kuris susijęs su etninių vokiečių likimu.
Išėjęs į armiją savanoriu kaip pėstininkas, drauge su kovos draugais jis patenka į Rytų frontą.

1943–1944 m. už savo kūrybą apdovanojamas Herderio premija (Herderio premija teikiama už nuopelnus savo ir kitoms tautoms, už meno, mokslo raišką.).

Žuvo 1942 metais.