Buriuotojas, sportininkas.
Gimė 1937 m. gruodžio mėn. Kmitų kaime (Kaišiadorių r.) daugiavaikėje šeimoje.
Anksti neteko tėvo, kuris Nerimi plukdė sielius. Motina su penkiais mažamečiais vaikais persikėlė gyventi į Žąslių miestelį, o paskui su visa šeimyna – į karo audrų nusiaubtą Klaipėdą.
Po vidurinės mokyklos įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Įgijęs laivų mechaniko specialybę. Po jos baigimo tolimesnį savo likimą susiejo su jūra ir bėgant metams tapo vyriausiuoju laivo mechaniku, antruoju žmogumi po kapitono. Pakeliui į Klaipėdos jūrų muziejų kaip eksponatas stovi iškeltas vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“. Tai tikras paminklas Jonui Jurevičiui ir jo bendradarbiams. Apie 40 metų raižė pasaulio jūras ir vandenynus, aptarnavo Lietuvos žvejybos laivus Las Palmo, Santa Kruso remonto bazėse.
Jūreivystės mokykloje susidomėjo buriavimo sportu – lenktyniavo „Žvaigždės“ klasės jachtomis. Su savo porininku klaipėdiečiu Rimu Dargiu ne kartą tapo šalies čempionu, sėkmingai gynė Lietuvos garbę SSRS pirmenybėse. Jam suteiktas sporto meistro vardas.
Dirbdamas Klaipėdos okeaninės žvejybos bazėje ir toliau galynėjosi su vėjais – buvo kviečiamas į Lietuvos rinktinę. Anais laikais jis buvo kone vienintelis profesionalus lietuvis jūrininkas, gebėjęs derinti tolimuosius reisus jūroje ir aktyvų sportą krante.
Smiltynėje pastačius naują jachtklubą, tuomečio miesto vadovo Alfonso Žalio įkalbėtas sugrįžo lenktynių trasas – vėl dalyvavo Lietuvos čempionatuose, grūdino jaunimą, stiprino buriavimo sporto pozicijas Klaipėdoje.
Sporto sąjūdį plėtojo ir Okeaninės žvejybos laivyno bazėje. Su keliais veikliais bendražygiais jo įkurta buriavimo sporto sekcija įgavo sparnus – išaugo į daugiašakį Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo fizinės kultūros ir sporto klubą „Atlantas“.
Baigęs sportininko karjerą persėdo į kreiserines jachtas – lenktyniaudavo Baltijos regatose. Iš Jono žinių ir patirties sėmėsi jaunesnės kartos buriuotojai, vėliau legendine jachta „Lietuva“ įveikę Atlantą, apiplaukę pasaulį, audringąjį Horno kyšulį.
Jam vis rūpėjo sporto reikalai – jis bendraudavo su buriuotojais, teisėjaudavo varžybose. Pirmosios pokarinės Kuršių marių regatos dalyvis dar kurį laiką darbavosi įmonės „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filiale.
Pažymint Kuršių marių regatos 60-metį, jo indėlį įvertino Lietuvos buriuotojų sąjunga – už pasiektą meistriškumą, buriavimo sporto plėtojimą, tradicijų ir vertybių puoselėjimą suteikė jam nusipelniusio buriuotojo vardą, apdovanojo garbės ženklu.
Mirė 2019 m. gruodžio 24 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lėbartų kapinėse.