Žurnalistas, prozininkas, visuomenininkas.
Gimė 1880 m. spalio 14 d. Trakininkuose (Tilžės apskr.).
Iki pirmo pasaulinio karo gyveno Tilžėje, buvo aktyvus Tilžės lietuvių organizacijų narys. Mokėsi Tilžės ir Karaliaučiaus prekybos institutuose. Po 1915 m. pateko į Didžąją Lietuvą ir paskirtas į dienraščio „Dabartis“ redakciją, kuriame rašė ir vertėjavo. Po karo bendradarbiavo leidiniuose „Klaipėdos žinios“, „Santara“, „Lietuvos keleivis“. 1927-1929 m. – „Lietuvos keleivio“ vyriausias redaktorius, nuo 1936 m. – vietos žinių redaktorius. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ korespondentas Klaipėdoje, rašė į leidinius „Trimitas“, „Mūsų kraštas“.
Savo lėšomis išspausdino istorinių, publicistinių veikalų ir grožinės kūrybos. 1920 m. išleistoje knygelėje “Apysakos iš Prūsų lietuvių gyvenimo” publikuojamos 4 apysakaitės. Tai reikšmingiausia lietuvininkų knyga, išėjusi iki I. Simonaitytės talento brandos. 1925 m. Klaipėdoje išleistoje knygutėje “Lietuva 1917 metais. „Kelionės po Lietuvą vokiečių okupacijos metu”, autorius įžangoje rašo “…ką mačiau ir girdėjau – kiek galėdamas užrašinėjau, kad palikus būsimoms kartoms pasaulinio karo metų Lietuvoje įvykių vaizdą”.
Lietuvos literatūros draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Buvo persekiojamas nacių. Mirė 1941 m. Karaliaučiuje.