Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius.
Gimė 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Ragainės aps.).
Mokėsi Klaipėdos ir Tilžės gimnazijose, 1892-1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas Prūsijos landtago deputatu stengėsi ginti lietuvininkų reikalus, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu. Rašė memorandumus dėl Klaipėdos krašto atsiskyrimo nuo Vokietijos.
1918 m. išrinktas Tilžėje įkurtos Prūsijos lietuvių tautos tarybos pirmininku. Už lietuvybės gynimą turėjo pasitraukti į Kauną.
1922 m. vadovavo Klaipėdos krašto lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje, sprendusioje šio krašto likimą.
Dalyvavo daugelio draugijų veikloje, tarptautinėse mokslinėse konferencijose, palaikė ryšius su kultūros ir mokslo žmonėmis ir kt. Ne kartą buvo renkamas į Tilžės apskrities ir Klaipėdos miesto seimelį. 1905-1939 m. V. Gaigalaitis vadovavo krikščioniškai evangeliškai draugijai „Sandora“, redagavo ir leido jos laikraštį „Pagalba“, įsteigė viešąją biblioteką. 1921 m., 1925-1926 m., 1934-1939 m. Klaipėdoje organizavo vadinamuosius „brandos kursus“ lietuvininkų šeimų vaikams. V. Gaigalaitis vienas lietuvių gimnazijos Klaipėdoje įsteigimo iniciatorių, pirmasis jos direktorius (1922-1924). 1922 m. jis įkūrė „Aukuro“, 1924 m. Klaipėdos krašto ir miesto muziejaus, 1926 m. Klaipėdos krašto Mokyklų draugijas. 1934 m. Klaipėdoje įsteigė kursus pamokslininkams, chorų vadovams rengti. 1925-1936 m. buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto docentas, vėliau – profesorius. 1939 m. naciams okupavus Klaipėdos kraštą, gyveno Kretingoje, 1941 m. emigravo į Vokietiją.
V. Gaigalaitis parašė ir išleido knygų „Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje“ (1905), „Kritika raštų apie seniausią Lietuvos istoriją“ (1893), „Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava“ (1912), „Kristijonas Donelaitis, jo gyvastis ir darbai“ (1913) ir kt. Lietuviškoje ir vokiškoje spaudoje paskelbė straipsnių bažnytinėmis ir visuomeninėmis temomis. 1998 m. išleista V. Gaigalaičio knyga „Atsiminimai“, pasakojanti apie Mažosios Lietuvos būtį, pastangas išlaikyti lietuvybę, apie padėtį Klaipėdos krašte po 1923 m. sukilimo ir kt.
Mirė 1945 m. lapkričio 30 d. Brettene (Vokietija). 1994 m. jo palaikai perlaidoti priekuliškių kapinaitėse Elniškių kaime.