Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
Gimė 1934 m. gegužės 23 d. Liepgiriuose (Kartenos vls., Kretingos aps.).
Baigęs Aleksandravo pradžios mokyklą, 1942–1949 m. mokėsi Kartenos progimnazijoje, 1949–1953 m. – Klaipėdos muzikos mokykloje. 1958 m. baigė Lietuvos konservatorijos muzikos teorijos, 1970 m. – kompozicijos klasę. Eduardo Balsio mokinys. 1958–1959 m. buvo Šiaulių muzikos mokyklos, 1958–1971 m. – Šiaulių pedagoginio instituto, 1971–1975 m. Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto, 1975–1995 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojas, nuo 1993 m. docentas.
Nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros docentas. 1972 m. priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą.
Nuo 1991 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. J. Domarkas kuria chorines dainas. Jo kūryboje vyrauja instrumentiniai ir simfoniniai kūriniai, kurie atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse – Lenkijoje, Ukrainoje, JAV ir kt.
Svarbiausią vietą kūryboje užėmė instrumentinė muzika. Savo kūrybinę biografiją pradėjęs solidžiais akademiniais žanrais, vėliau pradėjo rašyti daugiau taikomojo pobūdžio muzikos – maršų, parafrazių, pjesių, dainų. Kompozitorius išradingai naudojo įvairias kompozicinės technikos priemones, įtraukė džiazo, pramoginės muzikos elementų. Jonas Domarkas buvo ypač dėmesingas ritminei kūrinių organizacijai: mėgo sudėtingus poliritminius derinius, išradingas artikuliacijos priemones.
Mirė 2020 m. sausio 26 d. Klaipėdoje. Palaidotas Palangos kapinėse.