Mažosios Lietuvos lietuvių sąjūdžio veikėjas, muitininkas.
Gimė 1890 m. rugpjūčio 5 d. Minjotų kaime, Katyčių parapijoje, Tilžės apskrityje.
Buvo pamaldžių, kaimo ūkininkų Jurgio ir Erdmutės Aušrų jauniausiasis iš penkių šeimoje augusių vaikų.
1911 m. Jonas Aušra Katyčiuose įsteigė lietuvių jaunimo draugiją „Vainikas“, veikusią iki 1939 metų. Pirmaisiais metais į šią draugiją įstojo šimtas narių. Vėliau jų skaičius išaugo iki šimto penkiasdešimties. Daug „Vainiko“ draugijos narių, tame tarpe ir Jonas Aušra, dainavo Vydūno vadovaujamame Tilžės lietuvių giedotojų draugijos chore. 1912 m. Jonas Aušra buvo vienas iš Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigėjų, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Prieškario metais Jonas Aušra dirbo Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose, platino lietuvišką spaudą, surinko 355 lietuvininkų parašus dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas.
Jonas Aušra tarnavo Vokietijos kariuomenėje, lietuvių pulke. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare – buvo sanitarijos viršila – feldfebelis. Po karo tarnavo Kulėšų sienos perėjimo punkto muitinės vedėju prie Žemaičių Naumiesčio. Katyčiuose inicijavo „Santaros“ veiklos atnaujinimo komitetą.
Nuo 1920 m. buvo jos valdybos vicepirmininkas. 1921 m. buvo Prūsų lietuvių Tautos Tarybos narys, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis. 1923 m. sausio 19 d., kaip Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Šilutės apylinkės skyriaus atstovas, pasirašė Šilutės deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos. Perėmus Klaipėdos uosto muitinę, buvo vienas pirmųjų darbuotojų joje, o 1930 m. gavo muitinės tarnybos pulkininko laipsnį.
Apdovanotas Gedimino 2-ojo (1930 m.) ir 3-ojo laipsnių ordinais bei Klaipėdos išvadavimo Sidabro medaliu, „Trijų liepsnų“ 2-ojo laipsnio žyminiu.
Gyvendamas ir dirbdamas Klaipėdoje, dalyvavo „Santaros talkos“ veikloje. Su žmona Mėta Šimkute-Aušriene dainavo Klaipėdos giedotojų draugijos „Aida“ chore (vadovas – Adomas Brakas) bei Anso Baltrio chore, rūpinosi Klaipėdos krašto draugijų sąjunga. Apie 1930 m. Jonas Aušra, šalia savo brolio Miko Aušros Minjotuose paveldėto tėvų ūkio, taip pat įsigijo ūkį, kuriame mėgo dirbti atvykęs iš Klaipėdos. 1936 m. buvo paskirtas Klaipėdos miesto valdybos vicepirmininku, 1937 m. – tapo „Santaros“ garbės teismo nariu, rūpinosi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos steigimu ir ją vėliau baigė pats.
Užgrobę Klaipėdos kraštą, hitlerininkai 1939 m. Joną Aušrą uždarė į kalėjimą ir po kurio laiko ištrėmė į Didžiąją Lietuvą. Jonas Aušra dirbo Kretingos, Tauragės geležinkelio ir Žemaičių Naumiesčio muitinėse. 1940 m. viduryje, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, Jonas Aušra repatrijavo į Vokietiją. Dirbo Rostocko, Güstro muitinėse. Jonui Aušrai atsisakius priimti Vokietijos pilietybę, 1942 m. jis ištremtas į nacių okupuotą Lietuvą. Dirbo Tauragėje. 1944 m. Jonas Aušra pasitraukė į Vokietiją ir iki 1947 m. gyveno kaip karo pabėgėlis. Tais pačiais metais Jonas Aušra, sugrįžęs į Minjotus, rado savo ir brolio Miko Aušros sodybas, užimtas atėjūnų – niekas jo neįsileido. Buvo sovietų valdžios persekiojamas ir įkalintas Šilutės kalėjime. 1954–1960 m. dirbo Klaipėdos žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio buhalteriu.
Mirė 1960 m. kovo 1 d. Klaipėdoje. Palaidotas Klaipėdos miesto Joniškės kapinėse.